Psichologija yra mokslo disciplina, kurioje tiriamas žmogaus protas, emocijos ir elgesys. Psichologija padeda mums suprasti, kodėl mes elgiamės tam tikru būdu, kodėl turime tam tikras mintis ir jausmus. Tai gali padėti mums suprasti save ir kitus, taip pat padėti mums spręsti problemas, su kuriomis susiduriame. Ši disciplina apima viską nuo smegenų neuronų veiklos iki socialinio elgesio visuomenėje, nuo vaikų vystymosi iki senatvės procesų.

Psichologija

Kokiose situacijose gali padėti psichologas ir psichologo konsultacijos?

Vis plačiau suprantama, kad psichologo konsultacija nėra kažkas neįprasta ar tabu. Tai - profesionalios pagalbos ieškojimas, kai susiduriama su asmeniniais, šeimos ar darbo sunkumais, kuriems įveikti reikalinga specialisto pagalba. Pažvelkime į keletą situacijų, kuriuose psichologas gali būti itin naudingas.

Emocijos

Pirmoji situacija, kurioje dažniausiai kreipiamasi į psichologą, yra susijusi su emocinėmis problemomis. Tai gali būti depresija, nerimas, stresas, liūdesys, pyktis ar kitos sunkiai valdomos emocijos. Psichologas gali padėti atpažinti ir suprasti šias emocijas, suteikti įrankių ir strategijų, kaip valdyti ir tvarkytis su jomis.

Gyvenimo krizės

Gyvenimas neretai mus išbando krizėmis, tokiomis kaip skyrybos, netektys, darbo praradimas, sveikatos sutrikimai ar kitos asmeninės krizės. Tokiose situacijose psichologo konsultacijos gali padėti susidoroti su pokyčiais, rasti būdus tvarkytis su neigiamomis emocijomis ir perėjimo laikotarpiu.

Santykių sunkumai

Santykių problemos dažna priežastis, dėl kurios žmonės kreipiasi į psichologus. Tai gali būti romantiškų santykių sunkumai, šeimos nesutarimai, konfliktai su draugais ar kolegomis. Psichologas gali padėti įveikti komunikacijos barjerus, padėti suprasti kitų žmonių požiūrį ir padėti išmokti konstruktyvaus konfliktų sprendimo.

Traumos ir Potrauminis streso sindromai

Psichologo pagalba yra būtina, jei asmuo patiria traumą ar susiduria su potrauminiu streso sindromu. Tai gali apimti fizinę, emocinę ar seksualinę smurtą, karo patirtis ar katastrofos. Psichologas gali suteikti įgūdžių kaip tvarkytis su traumos pasekmėmis ir prisitaikyti prie naujos realybės.

Mokymosi sunkumai

Vaikai ir suaugusieji gali patirti mokymosi sunkumų, tokių kaip dėmesio deficitas / hiperaktyvumo sutrikimas, disleksija ar kitos mokymosi problemos. Psichologas gali padėti suprasti šiuos sunkumus ir padėti mokymosi procese.

Psichologo konsultacija gali būti naudinga daugelyje dar ne aptartų gyvenimo situacijų. Svarbiausia prisiminti, kad nėra nieko blogo kreiptis į profesionalą, kai susiduriama su sunkumais - tai yra pirmas žingsnis link sveikatos ir gerovės.

Psichologija, kaip mokslas, yra gana jauna disciplina, tačiau jos šaknys siekia senovės filosofiją. Psichologijos istorija tai įdomi kelionė, kurios metu mūsų supratimas apie žmogaus protą ir elgesį nuolat keitėsi.

Psichologijos pradžios galima ieškoti senovės Graikijoje, kur filosofai, tokie kaip Sokratas, Platonas ir Aristotelis, pirmieji pradėjo nagrinėti klausimus apie žmogaus protą, mąstymą ir elgesį. Tačiau tuo metu nebuvo atskirto psichologijos mokslo – tai buvo dalis filosofijos.

Moderni psichologija, kaip atskira mokslo disciplina, prasidėjo XIX amžiaus viduryje. 1879 m. Vilhelmas Wundtas, Vokietijos fiziologas ir filosofas, įkūrė pirmąjį psichologijos laboratoriją Lipskio universitete. Jis yra laikomas modernios psichologijos tėvu.

Wundtas ir jo studentai sukūrė struktūralizmo mokyklą, kuri siekė išanalizuoti psichikos procesus į jų pagrindines dalis. Tačiau šis požiūris susilaukė kritikos, ypač iš Amerikos psichologo Viljamo Jameso, kuris sukūrė funkcionalizmo mokyklą. Funkcionalizmas koncentravosi ne tiek į tai, iš ko susideda psichikos procesai, bet į tai, kam jie tarnauja, t.y. kaip jie padeda individo adaptacijai prie aplinkos.

XX amžiaus pradžioje Sigmundas Freudas sukūrė psichoanalizės teoriją, nagrinėjančią žmogaus sąmonės ir pasąmonės struktūrą ir dinamiką, instinktus, konfliktus ir jų poveikį asmenybės formavimuisi ir elgesiui. Tuo pat metu J.B. Watsonas ir B.F. Skinneris sukūrė elgesio mokslą, kuris teigė, kad psichologija turėtų tirti tik matomą elgesį, nes mintys ir emocijos yra nepatikimai matuojamos.

XX amžiaus viduryje, atsakydami į elgesio mokslo ribotumą ir psichoanalizės pesimizmą, psichologai, tokie kaip Abrahamas Maslow ir Carl Rogers, sukūrė humanistinę psichologiją. Humanistinė psichologija akcentavo žmogaus potencialą, laisvą valią ir siekį savęs realizacijai.

Beveik tuo pačiu metu vyko kognityvinė revoliucija. Kognityviniai psichologai, tokie kaip Jean Piaget ir Noam Chomsky, susidomėjo mąstymo procesais, atkreipdami dėmesį į tai, kaip žmonės suvokia, atsimena, mokosi, kalba ir sprendžia problemas.

Dabartinės psichologijos tendencijos apima gilinimąsi į smegenų veiklą ir jos ryšį su elgesiu bei mintimis. Neuropsichologija ir kognityvinė neurologija, naudodamos modernias technologijas gali tyrinėti, kaip smegenys veikia "realiu laiku" ir kaip tai susiję su mūsų mintimis, jausmais ir elgesiu. Be to, psichologijos mokslininkai taip pat pradeda vis plačiau taikyti genetikos žinias, siekdamas suprasti, kaip genai gali paveikti mūsų elgesį ir psichikos sveikata.

Labai intriguoja psichologijos mokslo ateitis. Viena iš pagrindinių sričių, kurioje netolimoje ateityje tikimasi didelių pokyčių, yra dirbtinis intelektas ir jo taikymas psichologijoje. Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas duomenų analizėje, mokymosi stilių kūrimo ir pritaikymo, elgesio modeliavime ir net tam tikrose psichoterapijos mokyklose arba galima sukurti naują psichoterapijos mokyklą dirbtinio intelekto pagrindu.

Psichologijos Istorija